Įvairiapusė patirtis už Atlanto: pokalbis su buvusiu Vilniaus miesto krepšinio mokyklos auklėtiniu – Tautvilu Tubeliu, studijuojančiu JAV.
Dar visai neseniai jis treniravosi mūsų mokyklos salėje, o šiandien dalinasi nauja patirtimi po kelerių metų JAV universitete. Tautvilas ne tik tobulino savo žaidimą, bet ir iš arti pažino kitokią krepšinio kultūrą, susidūrė su naujais iššūkiais, augo kaip sportininkas ir žmogus, o galiausiai nusprendė pasukti kitokiu krepšinio keliu. Kaip atrodo gyvenimas už Atlanto, ką prisimena apie mūsų krepšinio mokyklą ir apie gyvenimą su broliu dvyniu, pasakoja mūsų buvęs auklėtinis – Tautvilas Tubelis.
-Tautvilai, kokie buvo pirmieji tavo prisiminimai apie krepšinį ir kas atvedė tave į pirmąją treniruotę?
-Prisiminimai geri. Su broliu Ąžuolu mus mama nuvedė į pirmąją treniruotę pas trenerį Vytenį Tupčiauską. Tuo metu dar lankėme ir plaukimo treniruotes, bet penktoje klasėje reikėjo rinktis vieną sporto šaką, nes treniruočių daugėjo. Pasirinkome krepšinį, nes abiem sekėsi.
-Ar lankydamas treniruotes norėjai užaugęs būti profesionaliu krepšininku?
-Taip, aišku. Manau, iki gimnazijos dar nebuvo to, kad aš čia profesionaliai žaisiu. Bet gimnazijos laikais jau viskas pasidarė rimčiau. Ir broliui gerai sekėsi, ir man, ir jau tada rimtai pradėjom galvoti, ką veiksim po mokyklos.
-Ko išmokai mūsų krepšinio mokykloje ir ką atsimeni tokio, kas tavo atminty yra įstrigę iki dabar?
-Atsimenu visus tuos krepšinio pradmenis, vis vien, čia yra geriausia krepšinio mokykla, kur gali viso to išmokti. Taip pat esu labai dėkingas savo pirmam krepšinio treneriui V. Tupčiauskui, kad supažindino su krepšiniu. O geriausias atsiminimas, tikriausiai, buvo, dabar nepasakysiu, kuriais metais, bet pirmas mano dėjimas. Žaidėm tada prieš Tornado krepšinio mokyklą Kaune. Tai tą pirmą dėjimą labai gerai pamenu, na ir žinoma, visos pergalės ir čempionatai, labai smagu buvo.
-Paminėjai savo pirmąjį trenerį V. Tupčiauską, gal atsimeni kokį jo patarimą, kurį jis tau yra davęs ir yra išlikęs atminty iki šiol?
-Patarimas? Visada sakė – nepamiršk mokslų, nes tai irgi yra svarbu. Negali žinoti, kas atsitiks krepšinio aikštelėj, vieną dieną tu žaidi, kitą kartą gali netyčia traumą gauti ar ką. Reikia diplomus turėti, universitetą pasibaigti. Tai šitas dalykas labai įstrigo galvoj ir ačiū Dievui, kol kas visai gerai sekasi.
-Turi brolį Ąžuolą, kuris dabar žaidžia Vilniaus ,,Ryte”. Augote kartu, ar būdavo tarp jūsų konkurencija aikštelėj?
-Konkurencija visada buvo ir iki šiol yra. Visada, kai vienas prieš vieną žaidžiam. Aišku, kiti broliai tai ten matau pešasi ir taip toliau, bet mes tai išsiaiškinam viską krepšinio aikštelėj. Ir visaip būna, neužkelkit čia Ąžuolo, tikrai jis nelaimi visą laiką.
-O kuo skiriatės ir kuo esate panašūs su Ąžuolu?
Tikriausiai Ąžuolas labiau užsidaręs yra, jam vienam geriau, aš toks labiau kalbus gal esu, aišku, jis geresnis krepšinio aikštelėj. Dar nors ir būdami dvyniais esam nepanašūs. Manau, aš labiau socialus esu, negu jis.
-Po mokyklos išvykai į Ameriką. Kuo skiriasi krepšinis Lietuvoje ir ten?
-Europietiškas krepšinis labiau komandinis yra, o Amerikoj, kai atvažiuoji, bandai visą dėmesį į save sutelkti ir pats būti geresniu, ten tam (asmeniniam tobulėjimui) yra gera aplinka. Amerikoj krepšinis labiau individualus yra. Aišku, mes su Ąžuolu patekom į gerą komandą, kur buvo treneris T. Lloydas, o jis mėgsta europiečius ir labiau ugdo tą komandinį žaidimą. Visur kitur, manyčiau, kad ir visi geri yra komandoj, bet yra tų lyderių, kurie yra labiau matomi aikštelėj ir labiau individualūs žaidėjai, kurie tempia komandą.
-Kaip atrodė tavo diena būnant NCAA komandos dalimi?
-Labai skyrėsi šiaip, nes kai atvažiavau buvo COVID-19 virusas tuo metu. Labai sunku buvo, nes reikėdavo kiekvieną rytą, šeštą valandą keltis ir testuotis. Dešimt minučių eidavom iki testavimo vietos, tada iškart pavalgyti ir vėliau vykdavo paskaitos nuotoliniu būdu. Grįžęs pasnaudi ir į treniruotę, bet treniruotės irgi būdavo su kaukėm iš pradžių, nelabai smagu buvo. Bet paskutinius trejus metus kitaip buvo: atsikeli, nueini į sporto salę, pamėtai, pasimokai, tada treniruotė. Po treniruotės su Ąžuolu pasilikdavom kokią valandą dar pamėtyt. Vėliau grįžti namo ir namų darbus darai. Jeigu lieka laiko po visko, susitinki su komandos draugais kažką paveiki, bet šiaip visa diena užimta būna, labiausiai koncentruojies ties visapusišku asmeniniu tobulėjimu.
-Kiek vėliau nusprendei prisijungti prie trenerio ir būti jo asistentu, kodėl?
-Prieš išvykstant į Ameriką turėjau minty, kad vis tiek nepasieksiu Ąžuolo lygio. Pradžiai bandžiau kabintis, bet supratau, kad nelabai išeis, nes tikrai nesiekiau lygio. Jau Arizonoj mokslus buvau susidėjęs taip, kad man šitoj srity padėtų dabar, nes žinojau, kad sieksiu šitos (trenerio) pozicijos po savo žaidėjo karjeros. Buvo taip, kad aš pasikalbėjau su Arizonos treneriu, turėjau dar vienus metus likti, kaip žaidėjas, bet aš jam pasakiau, kad atiduotų šitą vietą kažkam geresniam. Aš paprašiau, kad leistų man pasilikti stipendiją ir mane pradėtų mokyti skautinimo, treniravimo ir t.t. Pasilikau Arizonoj ketvirtus metus, prie trenerių jau ir mokiausi iš jų šio amato. Paskui skambino daug trenerių man, galvojau, kur čia man eiti. Pakalbėjau su Saint Mary’s treneriu, kur Marčiulionis žaidė ir jis pas pasiūlė atvažiuoti pasibandyti. Ir visai gerai sekasi man.
-Kokie yra tavo tolimesni planai krepšinyje? O gal kažkada matai save kitoje srityje?
-Kilti trenerio laipteliais. Tai yra ilgas kelias, labai daug ko reikia išmokti. Žinoma, man labai daug padeda, kad pats buvau žaidėjas ir augau toj Amerikos sistemoj. Tai planas toks, o kur kelias nuves, tai dar nežinau, žiūrėsim.
Blitz klausimai
-Koks yra tavo mėgstamiausias krepšininkas?
-Gilbert Arenas, žaidė Arizonos universitete.
-Lietuviškas patiekalas, kurio labiausiai pasiilgai būdamas Amerikoje?
-Cepelinai
-Žodis, kuris tau asocijuojasi su mūsų krepšinio mokykla?
-Namai
-Ačiū, Tautvilai, gal galėtum pasakyti trumpą palinkėjimą Vilniaus miesto krepšinio mokyklos auklėtiniams?
-Linkiu visiems, visų pirma, kad sektųsi moksluose, nepamirškite to. Atiduokit visą save krepšinio aikštelėje ir klausykite savo trenerių, nes jie žino, kaip jum yra geriau.
Video interviu: https://www.youtube.com/watch?v=CBM8vrcU6ow&ab_channel=Vilniauskrep%C5%A1iniomokykla
