Trenerei Jūratei Cicėnienei Plungėje buvo pakankamai ramu – ji savo užnugaryje turėjo tikrą lyderę Viltautę Adomaitytę, kurios žaidimas neleido suabejoti, kad varžovės neturi jokių šansų. Vilniaus KM trylikametei užteko vos 25 minučių, kad pelnytų 26 taškus, atkovotų 15 kamuolių ir surinktų net 41 naudingumo balą. Maža to, vilnietės varžoves iš Žemaitijos nugalėjo 68:40.

​„Kartais būna, kad tiesiog sekasi (šypsosi). Galbūt, pasinaudojau savo ūgio pranašumu“, – su šypsena savo fenomenalų pasirodymą komentavo Viltautė. Savaitės heroję krepšiniu nuo mažens užkrėtė tėtis, o ji krepšinį pradėjo žaisti būdama septynerių pas trenerę Živilę.

​„Treniruotėse esu susikoncentravusi įgūdžių lavinimui, rungtynėse stengiuosi, kad laimėtų komanda, o, pavyzdžiui, mokykloje esu susikaupusi mokslams“, – apie savė pasakojo Viltautė. 

Viltaute, kokia tavo (VKM-I) komanda? Kuo ji išskirtinė, kokios stipriosios savybės ir pan? 

​Komanda tikrai šauni, labai draugiška. Visos geba suprasti trenerę, stengiasi panaudoti savo gebėjimus krepšinyje.

Kurią komandos draugę supranti geriausiai? Kaip manai, kodėl taip yra?

Sunku būtų išskirti kažkurią vieną komandos narę, nes visos yra draugiškos, suprantančios ir tikrai padedančios aikštelėje ir už aikštelės ribų.

Apskritai, varžovėms leidote įmesti tik 40 taškų. Jos taip prastai puolė ar jūs taip gerai gynėtės? 

​Pusė krepšinio yra puolimas, kita pusė – gynyba. Mums pavyko gerai apsiginti, nors varžovės tikrai nebuvo silpnos.

Šį sezoną komanda įspūdingai žaidė ne tik su Plungės, bet ir Alytaus komanda. Jeigu reiktų palyginti šias dvejas rungtynes, kuo jos panašios ir kuo skirtingos? 

​Kiekviena komanda turi savo išskirtines savybes, silpnąsias ir stipriąsias puses, kurias reikia mokėti atpažinti ir bandyti pasinaudoti arba neutralizuoti. Abejose rungtynėse komandos buvo stiprios ir turinčios savyje kovingumo ir energijos, bet mums pavyko parodyti komandinę dvasią. Negalima nepaminėti ir trenerės Jūratės teisingų pastabų ir nurodymų.

Kodėl nepavyko su Panevėžiu?

​Žaisti prieš Panevėžį buvo sunku, nes tai buvo pirmosios sezono rungtynės.

Pakalbame apskritai apie merginų krepšinį. Ar Justės Jocytės ir Audronės Zdanevičiūtės fenomenas pakels jį į kitą lygį? 

​Tikrai džiaugiuosi Juste ir Audrone, jų pasiekimai ir populiarumas atkreipia didelį dėmesį į merginų krepšinį.

Ar įsivaizduoji, kad po kelerių metų ir apie tave kalbės taip, kaip žmonės dabar kalba apie šias dvi merginas?

Apie tai negalvoju, stengiuosi dirbti treniruočių ir varžybų metu, tobulėti asmeniškai ir džiaugtis savo ir komandos pasiekimais.

Įsivaizduok situaciją po dešimties metų. Kur tu? Ir ką pasiekusi krepšinio aikštelėje?

Šiuo metu pasakyti sunku, sunku pasakyti kas bus po metų. Ateitis priklausys nuo mano rezultatų, sprendimų ir, žinoma, sėkmės.